vienatysta

vienatystà sf. (2) 1. žr. vienatystė 1: Ot tep ir tęsiasi darbas, kap vienatỹston gyveni Nmn. Vienatỹstoj būnant tai ir sviesto, ir sūrio – viso turėsi Arm. Gyveno diedulis vienatỹstoj mede kap vilkas (ps.) Rod. 2. scom. vienišas žmogus, viengungis: Žinia, vienatỹstai, kolei apsidairai, tai ir dabok, kurio para Pls.